|
IEŠKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:
Popieius BENEDIKTAS XVI
Apatalikasis laikas motu proprio forma PORTA FIDEI, kuriuo skelbiami Tikjimo metai
___________
Tikjimo mokymo kongregacija
Nota su rekomendacijomis, kaip vsti Tikjimo metus
Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2012. – 48 p.
Šioje knygelje – du nauji Banyios dokumentai, skirti pasirengti Tikjimo metams, kurie Visuotinje Banyioje prasids 2012 m. spal.
Apatalikuoju laiku Šventasis Tvas Benediktas XVI ne tik paskelbia Tikjimo metus, bet ir kvieia katalikus imtis naujosios evangelizacijos – atnaujinti tikjimo diaugsm ir painim, i naujo usidegti entuziazmu skleisti tvar, patikim ir veikiant meile tikjim.
Antrajame dokumente Tikjimo mokymo kongregacija pateikia pastoracines rekomendacijas, kaip Visuotin Banyia, vyskup konferencijos, vyskupijos, parapijos, kitos bendruomens ir atskiri tikintieji turt rengtis ir vsti Tikjimo metus, kad „jie tapt puiki proga pasidalyti su kitais tuo, kas krikionims brangiausia, – Jzumi Kristumi, mogaus Atpirkju, Visatos Valdovu“.
IEŠKOKITE BIBLIOTEKOSE:
Popieius BENEDIKTAS XVI
Enciklika CARITAS IN VERITATE apie visapusik mogaus vystymsi meilje ir tiesoje
Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2009. – 120 p.
Treioji popieiaus Benedikto XVI enciklika, parayta dabartini socialini bei ekonomini permain pasaulyje metu, skirta socialiniams, ekonominiams ir finansiniams klausimams. Dedikuota ne tik kaip prasta tikintiesiems, bet ir visiems geros valios monms, jau sulauk didelio susidomjimo net verslinink, bankinink, politik tarpe.
Benediktas XVI naujai atskleidia, kad mogaus ir visuomens vystymasis, tame tarpe ir ekonominis, esmingai priklauso nuo atvirumo trancendencijai. Praktinis ateizmas, kur nereta valstyb skatina, atima i savo piliei moralin ir dvasin jg, btin visapusikai mogaus gerovei ir paangai. Todl popieius silo pasaulio moralins rekonstrukcijos principus, o ekonomin kriz vertina kaip primygtin paraginim permstyti ekonominio veikimo bdus.
Enciklikoje pasirodo anksiau socialiniame Banyios mokyme nenagrintos temos: neatlyginamumo principo ir dovanos logikos paenklintos ekonomikos btinyb, abipusiu pasitikjimu paremtos rinkos svarba, mokesi subsidiarumo skatinimas, globalizacija kaip moni brolyst, o ne tik „kaiminyst,“ pagaliau pasaulinio teisinio autoriteto btinumas pasaulio ekonomikai, taikai ir aplinkosaugai. Dar kart pabriama, kad rinka nra autonomika nuo etikos, o ekonominis gyvenimas – visais poiriais – turi bti socialiai atsakingas.
Meil tiesoje yra popieiaus atsakymas besivyraujani visuomense reliatyvizmo diktatr ir skepticizm. Tik tiesai itikima meil gali suvienyti socialins ir ekonomins krizs itikt pasaul.
IEŠKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:
Popieius BENEDIKTAS XVI
Enciklika SPE SALVI apie krikionikj vilt
Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2008. – 64 p.
PRATARM
1. „SPE SALVI facti sumus – esame igelbti viltimi“, – romieiams ir mums sako Paulius (8, 24). „Atpirkimas“, igelbjimas, anot krikionikojo tikjimo, nra tiesiog duotas. Jis mums silomas ta prasme, kad mums dovanojama viltis, patikima viltis, kurios dka galime pakelti dabart: dabartimi, net jei ji sunki, galime gyventi bei j priimti, jei ji veda kok nors tiksl ir jei esame dl to tikslo tikri, jei tas tikslas pakankamai didis, kad pateisint kelionje dedamas pastangas. Dabar ikart kyla klausimas: kokio gi pobdio yra ta viltis, leidianti sakyti, jog ja remdamiesi ir tiesiog vien dl to, kad ji yra, esame atpirkti? Ir apie kok tikrum ia kalbama?
IEŠKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:
Popieius BENEDIKTAS XVI
Enciklika DEUS CARITAS EST apie krikionikj meil
Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2006. – 64 p.
PRATARM
1. „Dievas yra meil, ir kas pasilieka meilje, tas pasilieka Dieve“ (1 Jn 4, 16). Šiais Pirmojo Jono laiko odiais nepakartojamai aikiai atskleidiama krikioni tikjimo erdis – krikionikasis Dievo paveikslas ir i to kylantis mogaus ir jo kelio paveikslas. Be to, toje paioje eilutje Jonas mums pateikia, taip sakant, glaust krikionikojo gyvenimo formul: „Mes painome ir tikjome meil, kuria Dievas mus myli“.
tikjome Dievo meil – taip krikionis gali ireikti svarbiausi savo gyvenimo pasirinkim. Apsisprendimui tapti krikionimi pradi pirmiausia duoda ne etinis siekis ar kokia nors didi idja, bet susitikimas su tam tikru vykiu, su Asmeniu, atverianiu gyvenimui nauj horizont ir sykiu duodaniu tvirt krypt. Savo evangelijoje Jonas t vyk apibdino iais odiais: „Dievas taip pamilo pasaul, jog atidav savo viengim Sn, kad kiekvienas, kuris j tiki, <...> turt aminj gyvenim“ (3, 16). Pripaindamas, kad meil yra svarbiausia, krikioni tikjimas perm tai, kas buvo Izraelio tikjimo branduolys, bei suteik tam branduoliui naujo gilumo ir platumo. Tikintis izraelitas kasdien melsdavosi Pakartoto statymo knygos odiais, kuriuose, jo akimis, gldjo jo gyvenimo erdis: „Klausykis, Izraeli! Viepats yra ms Dievas, vien tik Viepats. Mylsi Viepat, savo Diev, visa irdimi, visa siela ir visomis jgomis“ (6, 4–5). Jzus sakym mylti Diev ir Kunig knygoje pateikt sakym mylti artim: „Mylsi savo artim kaip save pat“ (19, 18; plg. Mk 12, 29–31) sujung vien priesak. Kadangi Dievas pamilo mus pirmiau (plg. 1 Jn 4, 10), meil dabar yra ne tik „sakymas“, bet ir atsakas meils dovan, su kuria Dievas skuba mus pasitikti.
Pasaulyje, kur su Dievo vardu kai kada siejamas kertas ar net pareiga neksti bei smurtauti, i inia labai aktuali ir neabejotinai reikminga. Todl ioje savo pirmoje enciklikoje noriu kalbti apie meil, kuri mums dovanoja Dievas ir kuria turime pasidalyti su kitais. Šitai jau irykina dvi dideles artimai susijusias enciklikos dalis. Pirmoji dalis yra labiau teorin: joje – savo pontifikato pradioje – norjau aiktn ikelti kai kuriuos svarbius dalykus apie Dievo meil, kuri jis slpiningai ir maloningai rodo mogui, taip pat atskleisti vidin ios meils ry su mogikosios meils prigimtimi. Kita dalis yra konkretesn, nes joje kalbama apie artimo meils sakymo banytin vykdym. Tema yra labai plati; taiau isamus jos aptarinjimas pranokt ios enciklikos tiksl. Trokdamas i naujo paadinti pasaulyje mogikj atsak Dievo meil, pabriu kelis svarbiausius elementus...
IEŠKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:
Popieius BENEDIKTAS XVI / Joseph Ratzinger
PAKELIUI PAS JZ KRIST
I vokiei kalbos vert Gediminas ukas. Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2005. – 144 p.
Pirmasis kard. Josepho Ratzingerio tekst rinkinys lietuvi kalba po jo irinkimo popieiumi, treioji knyga lietuvi kalba. Šiame paio kard. J. Ratzingerio sudarytame rinkinyje pateikiamos reikmingiausios jo pastarj met publikacijos skirtos Jzaus Kristaus slpiniui. Akcentuodamas, jog evangelij Jzus visikai kitoks, negu iandien danai sivaizduojamas, autorius ragina leistis keli pas tikrj Jz, „iekoti autentiko, neikreipto jo pavidalo“. Autoriaus kalba taigi ir visiems prieinama. Visur rykus jo neprilystamas teologijos imanymas, skvarbus vilgsnis. kai kurie apvalgininkai i knyg pavadino „tikjimo pagrind kursu geriausia to odio prasme“.
Leidj odis
Šioje Josepho Ratzingerio, dabartinio popieiaus Benedikto XVI, knygoje pateikiamos vienos reikmingiausi jo pastarj met publikacijos, visos tiesiogiai ar netiesiogiai skirtos Jzaus Kristaus slpiniui. Akcentuodamas, jog evangelij Jzus visikai kitoks, negu iandien danai sivaizduojamas, autorius ragina leistis keli pas tikrj Jz, „iekoti autentiko, neikreipto jo pavidalo“.
Publikacijoje apie „Kristaus veid Šventajame Rate“ keliamas klausimas, kaip galima pamatyti Diev ir k apskritai reikia iekoti Dievo. Apvelgdamas Senojo Testamento pamaldum, autorius atkreipia dmes, jog ia Dievo iekojimas buvo gijs Dievo veido iekojimo pavidal. Dievo veidas sutinkamas ventykloje, Dievo iekoma ten keliaujant su nekaltomis rankomis bei tyra irdimi. Negana to, tas iekojimas taip pat yra vis mog apimanti laikysena: jis yra pakeliui susitikim su Dievo veidu, kai yra „teisus“, tai yra kai daro tai, kas patinka Dievui. Taiau tiesiogiai ivysti Dievo veid nelemta, pamatyti galima tik Dievo nugar. Bet tiesioginio regjimo ilges vainikuos regjimas „pabudimo“ akimirksn. Naujojo Testamento naujyb yra Kristus. Jis yra Dievo veidas mums. Bet kaip pamatyti Krist? Iekoma ir pamatoma sekant. Sekti reikia gyventi ten, kur yra Jzus. O ta vieta, kur jo veidas mums tampa labai artimas yra Eucharistijos slpinys, kuriame „Viepats u mus leidiasi paveriamas nuodme“.
Apmstymuose apie „Kryi ir naujj tikjimo estetik“ parodoma, jog tikjimo tiesa pirmiausia atsiveria ne per samprotaujant prot, bet per dvasin sukrtim. Tok sukrtim gali sukelti tikjimo pagimdyto groio igyvenimas. Per tai susilieiame su tiesos galia. Pasak autoriaus, „tikroji krikionybs apologija,“ „viena vertus, yra ventieji, kita vertus, grois, kur pagimdo tikjimas“. Atrasti tiesos, Kristaus, painimo per gro bd yra „primygtinis ios valandos reikalavimas“.
Treiajame rainyje gvildenama evangelizacijos bei kultrinimo tema. Ms sekuliarizuotosios kultros atvilgiu mums iandien ikilusi tokia pati uduotis, kuri kadaise sprend Banyios tvai pagonikosios kultros atvilgiu, – kultros evangelizacija. Taiau kas tai yra? Evangelijai rpi ne tik individas, bet ir kultra, ji atvira visakm, kas kultroje didu ir teisinga, taiau kritika tam, kas joje uveria vartus tikjimui. Pasiremiant Bazilijaus Didiojo pateiktu taigiu Evangelijos susitikimo su kultra paveikslu, akcentuojama, jog evangelizacija yra ne „prisitaikymas prie kultros, apsirengimas kultros elementais pavirutinikos kultrinimo svokos prasme“, bet „pjvis“, kuriuo siekiama apvalyti, igydyti sergani kultr. Evangelizacija – tai „nuolatinis kantrus Logo ir kultros susitikimas, kuriam tarpininkauja tikinij tarnyst“. Evangelizacija niekada nebna vien intelektinis perteikimas, tai gyvenimo procesas, kuriam reikalinga bendruomen, kurioje vyksta egzistencijos gijimas bei keitimasis.
Pagrindinje knygos publikacijoje aptarinjama Kristaus ir jo Banyios vienatinumo bei visuotinumo tema. Tai savotiki 2000 m. Tikjimo mokymo kongregacijos paskelbto dokumento Dominus Iesus komentarai. I pradi stengiamasi atsakyti, i kur randasi religinis reliatyvizmas, kodl Jzaus laikymas vienatiniu vis Igelbtoju traktuojamas kaip arogancija. Glaustai apvelgdamas istorinio Jzaus paveikslus nuo Harnacko iki New Age, autorius pabria, kad j negali lemia, be kita ko, Evangelijos tekst analiz istorins kritikos metodais, paremtais filosofine prielaida, jog istorijoje pasitaiko tik tai, kas kyla i mums inom gamtos bei mogaus veikimo prieasi ir todl jokie dieviki sikiimai negali bti istoriki. Autorius neginija ios prielaidos teistumo, taiau pastebi, jog is vadinamasis „objektyvumo principas“ tampa „fatalikas ir pavojingas“ tada, kai suabsoliutinamas. Kai manoma, jog Dievo veikimo realiame pasaulyje negali bti, visa, kas susij su Dievu, perkeliama subjektyvaus potyrio srit, „tada Jzus negali bti Dievas, tada laikoma, kad jis igyvens ypating Dievo potyr“, tada jis pasidaro tik vienas i asmenybi, turini dideli religini potyri, o jo laikymas vienatiniu bei visuotiniu iganymo neju ima rodytis kaip arogantikas.
Kaip tad tokiomis slygomis keliauti pas tikrj Jz? Esmin problema, pasak autoriaus, iandien yra Dievo klausimas: ar yra Dievas ir ar jis toks Dievas, kok mums pavaizdavo Jzus, tai yra, gebantis veikti pasaulyje ir bendrauti su mumis? Yra veikiantis Dievas, ar ne, – galiausiai yra apsisprendimo klausimas, lygiai kaip apsisprendimo dalykas yra ir pats objektyvumo principas. Rinktis Diev reikia rinktis gyvenim, prot, grio ir tiesos objektyvum. Apsisprendimas Dievop nra vien intelektinis, bet apimantis visus egzistencinius klodus: „nuo naujo painimo neatsiejamas atnaujintas gyvenimas“. Tam, kuris leidosi Dievop, alia akistatos su „tiesos mokymu“ btina ir gyvenimo bendruomen, galinanti „naujus patyrimus bei vidinius atsivrimus“, bendruomen, kurioje galima sutikti tikrj Jz, kuris su ja dalijasi bendru gyvenimu. Taip painus tikrj Jz, pastamas ir Tvas, mat parodyti Diev gali tik tas, kuris j visikai past ir yra mats. O Diev mato ir visikai pasta tik Dievas. Visi kiti jo tiktai ieko i tolo apgraibomis.
Toliau aptars misijos uduot bei btinyb, autorius nusako krikionybs santyk su kitomis pasaulio religijomis. Jis primena, jog Banyios tvai, ikikrikionikajame pasaulyje iekoj „odi skl“, jas atrado ne religijose, bet filosofijoje, kritinio proto procese. Krikionyb religij atvilgiu stoja kritinio proto pusn, taiau sykiu jo istorij irgi neskirtina. Garbinimo formomis, liturgijos pavidalu ir gyvensenos formomis ji tsia religijas, atnaujintas jos atneto kulto. Krikionyb perstato proto ir religijos santyk taip, kad pastaroji gyvent enklinama tiesos reikalavimo. Turint tai galvoje, krikioniui, pasak autoriaus, nevalia manyti, jog kiekvienas turs gyventi toje religijoje, kuri jam teko dl istorini aplinkybi, nes visos religijos savaip yra iganymo keliai. Tada religija bt usklsta nuo tiesos ir virst vien proiu, bet pirmiausia ji mones ne jungt, bet esminiais bties klausimais atskirt, kurdindama juos atskirose tradicijose. Tas pat taikytina ir krikionims: jie irgi turt ne tenkintis proiu virtusia krikionybe, grynu apeigikumu ir paveldtais proiais, bet vertis i proio, idant susitikt su tiesa, knu tapusia Jzuje Kristuje.
Rainyje „velgti Krist“, atsiradusiame pasirengimo Didiajam jubiliejui laikotarpiu, grtama prie Jubiliejaus prasms. Autorius atkreipia dmes btinyb apvalyti atmint, artimiau painti Krist, irint jame nenykstam bei atramin ms gyvenimo prad, bei jam atsiverti, primena popieiaus Jono Pauliaus II raginim „su nauju susidomjimu grti prie Šventojo Rato“. Nordamas parodyti, kaip Šventajame Rate atrasti Krist, teisingai j pamatyti bei irti jame teisingo gyvenimo ir apskritai istorijos krypt, autorius taigiai nagrinja Mato pasakojim apie Jzaus gundym. Publikacija baigiama kartu raginimu rinktis gyvenim. Rinktis gyvenim reikia rinktis Diev, o rinktis Diev reikia j mylti, vienytis su juo, kliautis juo ir patikti jam save, vaikioti jo keliais. Kaip rinktis Diev, Krist ir per tai gyvenim, moko ventj pavyzdiai.
Nedidelje meditacijoje Kristaus Kno ir Kraujo ikilms proga apmstoma, k reikia i vent. Visa i vent yra didel malda: duok mums save, duok mums tikrosios duonos. Autorius vilgsnis taip pat krypsta ir tai, k Viepaties maldoje reikia praymas duoti kasdiens duonos. Jo akimis, tai ir bsimojo pasaulio duonos praymas, praymas, kad bsimasis pasaulis jau iandien prasidt tarp ms.
Paskutiniai trys knygos rainiai skirti Kristaus Kno, Banyios, ir Katalik Banyios katekizmo aktualumo temoms. Publikacijoje „Eucharistija – communio – solidarumas“ glaustai nuskaidrinamos minimosios svokos. Eucharistijos sakramento samprata irykinama atskleidiant, kodl is sakramentas nevadintinas Vakariene, kaip jis buvo ikeltas i senj sryi ir gijo savit form, besiremiani yd didija padkos ir laiminimo malda, kuriai Jzus savo kanios ivakarse suteik nauj gelm. Nusakydamas Banyios kaip communio esm, autorius gyvai prieprieina i svok concilium svokai, kuria po Vatikano II Susirinkimo irgi mginta apibdinti Banyios prigimt. Vliau ji giliai teologikai iskleidiama remiantis Pauliaus ir Jono tekstais. Skleidiant solidarumo svok, atjusi Banyi i iors, parodomi neigiami ios svokos taikymo nesiremiant Dievu padariniai, ikeliamas aiktn jos krikionikasis turinys. Šiame kontekste taip pat pabriama misijos btinyb, keliais brkniais nuymima, kokia turt bti globalizacija. Rainio pabaigoje, grus prie Eucharistijos sakramento, pastarasis apibdinamas kaip perkeitim grandin, kurios tikslas – kad visa krinija tapt „naujuoju miestu“, gyvo Dievo gyvenamja vieta.
Publikacijoje apie Banyios visuotinum bei katalikikum, remiantis v. Ignotu, ikeliamas aiktn Kristaus ir katalikikumo ryys, katalikikume irimas kokybinis ir kiekybinis matmuo. Kokybinis matmuo reikia, kad Banyioje Kristaus dka gldi gyvenimo pilnatv, visos iganymo dovanos ir vienas bei vientisas atsakymas visus vis moni klausimus ir iekojimus. Tas vidinis katalikikumas veria Banyi siekti iorinio, empirinio, katalikikumo, bti vis taut ir kultr Banyia. Šio vidinio, kokybinio, katalikikumo prasme Banyia buvo virtualiai visuotin jau nuo pat savo pirmosios akimirkos. Ši mint autorius pagilina analizuodamas pasakojim apie Sekmines Apatal darbuose. Galiausiai is vidinis, kokybinis, katalikikumas, visuotinumas prieprieinamas babelikajam visuotinumui. Babelio vienyb yra vienodumas, Krjo nortosios vairovs slopinimas. Tai technicistin vienyb, kai kuriama viena kalba, viena kultra, visi vienodai kalba, rengiasi, elgiasi. Katalikikasis visuotinumas yra vienyb vairovje, vairovs nenaikinantis, bet abipusiu davimu bei mimu visus praturtinantis prisilietimas i vidaus. Mat katalikikoje Banyioje viskas priklauso visiems, ir kiekviena Viepaties turi bti ilaikyta bei irykinta.
Pagaliau paskutiniame rainyje apie Katalik Banyios katekizmo aktualum, prajus deimiai met po jo paskelbimo, glaustai nusako Katekizmo atsiradimo aplinkybes, atsakydamas kritik nurodo jo paskirt bei ribas, isamiau aptaria kai kurias temas, vieuosiuose debatuose susilaukusias didesnio dmesio, – Šventojo Rato vartosen katekizme, katekizmo mokym apie sakramentus ir dorov.
Sudtingi dalykai knygoje pasakomi taigia, visiems prieinama kalba. Visur rykus neprilygstamas autoriaus teologijos imanymas, jo skvarbus vilgsnis. Kai kurie apvalgininkai i knyg pavadino „tikjimo pagrind kursu geriausia odio prasme“. |